„Raganius“ tapo IX kamerinių spektaklių festivalio laureatu
Režisierius - Albertas Vidžiūnas
Scenografas - Kęstutis Vaičiulis
Kompozitorius - Darius Razgūnas
Choreografė - Vesta Grabštaitė
Vincas Krėvė vienas iškiliausių XX a. Lietuvos prozininkų, dramaturgų, kurio literatūrinis palikimas tapo mūsų auksine klasika.
V. Krėvės Raganius tarsi prarasto pasaulio šešėlis, kurstantis prietarus, apkalbas, dievobaimingumą. Atskleidžiama paprasta, bet įtaigi prarasto kaimo istorija, kurioje skleidžiasi svarbiausios gyvenimo paslaptys: gimimas, mirtis ir meilė.
Autorius mus nukelia į prieškario laikų MERKINĖS krašto sodžių. Šioje prakaito, ašaromis patręštoje žemėje ir gimė šios apysakos sodrūs ir spalvingi personažai.
Sunkiai versdami kasdienybės buities vagą, jie nepamiršta pakelti akis į dangaus mėlį, užtraukti
dainą, linksmai „pašposauti", o kartais vienam kitam ir šonkaulius suskaičiuoti...Ir, nežiūrint, ar šaltis spaudžia, ar karštis dvasina, jų širdyse lakštingalos suokia, meilė troškina...
GRIGAS greičiau iš alkano šuns kaulą gausi nei iš jo skatiką skolon gausi.
KUKIO svirne šatros lūžte lūžo nuo taukų, bandų, lašinių palčių, kumpių ir dešrų...
GUGIS neturėjo nei aruodų, nei tvartų, tik seną pajuodusį smuiką...Žąseles varinėdamas, gudriai akį primerkęs, sakydavo: „kai moterys mano kad esu RAGANIUS, gardžiau mane valgydina...
O ūkininko Jono subartas ir dar priminus, kad mirties valandą Dievui ataskaitą reikės duoti, atkerta:
- DIEVUI tokią sąskaitą pateiksiu, kad ne aš, o Dievas man skalnas pasiliks!..
Štai kokie žmonės šiame Dainavos krašte gyveno...













