Pradžia

PREMJERA „RAGANIUS“

El. paštas Spausdinti PDF

                                                                                                 

„Raganius“ tapo IX kamerinių spektaklių festivalio laureatu                                                                              

Režisierius - Albertas Vidžiūnas

Scenografas  - Kęstutis Vaičiulis

Kompozitorius - Darius Razgūnas

Choreografė - Vesta Grabštaitė

Vincas Krėvė vienas iškiliausių XX a. Lietuvos prozininkų, dramaturgų, kurio literatūrinis palikimas tapo mūsų auksine klasika.

V. Krėvės Raganius tarsi prarasto pasaulio šešėlis, kurstantis prietarus, apkalbas, dievobaimingumą. Atskleidžiama paprasta, bet įtaigi prarasto kaimo istorija, kurioje skleidžiasi svarbiausios gyvenimo paslaptys: gimimas, mirtis ir meilė.

Autorius mus nukelia į prieškario laikų MERKINĖS krašto sodžių. Šioje prakaito, ašaromis patręštoje žemėje ir gimė šios apysakos sodrūs ir spalvingi personažai.

Sunkiai versdami kasdienybės buities vagą, jie nepamiršta pakelti akis į dangaus mėlį, užtraukti

dainą, linksmai „pašposauti", o kartais vienam kitam ir šonkaulius suskaičiuoti...Ir, nežiūrint, ar šaltis spaudžia, ar karštis dvasina, jų širdyse lakštingalos suokia, meilė troškina...

GRIGAS greičiau iš alkano šuns kaulą gausi nei iš jo skatiką skolon gausi.

KUKIO svirne šatros lūžte lūžo nuo taukų, bandų, lašinių palčių, kumpių ir dešrų...

GUGIS neturėjo nei aruodų, nei tvartų, tik seną pajuodusį smuiką...Žąseles varinėdamas, gudriai akį primerkęs, sakydavo: „kai moterys mano kad esu RAGANIUS, gardžiau mane valgydina...

O ūkininko Jono subartas ir dar priminus, kad mirties valandą Dievui ataskaitą reikės duoti, atkerta:

- DIEVUI tokią sąskaitą pateiksiu, kad ne aš, o Dievas man skalnas pasiliks!..

Štai kokie žmonės šiame Dainavos krašte gyveno...

http://youtu.be/mC9g-3TunoI

 

 

 

Meilė, džiazas ir velnias

El. paštas Spausdinti PDF

 

„Meilė, džiazas ir velnias“ – viena geriausių Juozo Grušo pjesių jaunimui. Keturi jauni pabėgėliai ir benamiai Andrius, Julius, Lukas ir Beatryčė sukuria savo džiazinę grupuotę. Jie kuria savo protesto ir iššūkio moralę: nieko nėra ten ir nebus nieko rytoj...viską noriu pasiimti dabar ir viską grynais...Kol nepasirodo Beatričė – naujoviškas velnias, verčiąs gerbti dorą ir nekaltybę. Trys vaikinai, kiekvienas savaip, yra veikiami Beatryčės moteriško žavesio ir paeiliui išpažįsta savo jausmus jai. Beatryčės tyrumas dirginančiai veikia jų vaizduotę ir veda iki pražūtingų poelgių. Žmogiškumo ir žvėriškumo grumtynės įsiliepsnoja šiame aistrų sukūryje kaip lemtingas mirties šokis. Lyg ir norėtum tarti biblijos skelbiamus žodžius: „Atleiskite jiems, nes jie nežino ką daro“. Tačiau po Luko klausimo:        

-AR MUS SUŠAUDYS?

Ir Andriaus pribloškiančiai ramiai ištartų žodžių:

            -UŽ KĄ?

LŪPAS, PROTĄ IR ŠIRDĮ SURAKINA TYLA...

Trukmė 2 val. 10 min. su pertrauka                                                

 

„Žiema po stalu“

El. paštas Spausdinti PDF

 TEATRE ŠILTA IR ROMANTIŠKA KOMEDIJA „ŽIEMA PO STALU“

Režisierius Rimantas Teresas

Scenografas Kęstutis Vaičiulis

Pjesės „Žiema po stalu“ siužetas autobiografinis ir labai paprastas, bet tai tik iš pirmo žvilgsnio. Meilės tema, kuri dominuoja ir yra pati svarbiausia, iškelia dar vieną opią problemą: ar gali skirtingų kultūrų žmonės būti kartu, suprasti vienas kitą? Ar gali du jauni, talentingi, nestokojantys „gyvybinės energijos“ žmonės kurti ateitį? Pjesė neduoda aiškaus atsakymo į šį retorinį klausimą, bet R. Topor meilės tema, tarp prancūzaitės Florans ir emigranto iš Centrinės Europos Dragomiro, tik pretekstas pajudinti ir atskleisti, kur kas sudėtingesnius žmonių santykius: meilę, išdavystę, baimę, savanaudiškumą. Todėl pagrindinė pjesės veikėja Florans ir papasakoja mums istoriją, apie svarbiausią savo gyvenimo įvykį, kuris iš esmės pakeičia jos tolimesnį likimą. Koks jis, pamatysime spektaklyje – lyrinėje ir labai romantiškoje komedijoje, kurioje siužetas prasideda „prancūzišką žiemą“, po stalu…Ar keistos aplinkybės „gyvenant po stalu“ gali suteikti laimę ir šviesesnę ateitį? Greitai mes tai pamatysime, tik reikia trupučio kantrybės. Ir meilės.

Trukmė 2 val. 15 min.

 

Respublikos gatvės vaikai

El. paštas Spausdinti PDF

Dviejų dalių spektaklis

Režisierė – Elona Karoblytė

Scenografas – Kęstutis Vaičiulis
Choreografė – Diana Čiobanu
Muzikinės kompozicijos – Dariaus Razgūno ir Juozo Muliaučiaus

Sovietmetis, pasak  istorikų, šiuo metu turbūt dėkingiausias laikotarpis: jis su pakankamu pagreičiu tolsta, kad taptų įdomus ir net egzotiškas, kita vertus – dar ne taip sunku rasti jį išgyvenusių žmonių, kurie pasidalintų savo prisiminimais. Tai ypatinga epocha, ją būtų galima apibūdinti kaip „ypač mažų galimybių epochą“ arba „laikmetį be jokių galimybių“. Tai kelionė ne į istorinę, bet daugiau į dvasinę „Respubliką“. Čia grūdinosi jaunas žmogus, pilietis, asmenybė. Vieni tapo kūrėjais, statytojais, o kiti griovėjais ir pasuko į kitą „Respubliką“. Taigi, tokių gatvių yra kiekviename didesniame ar mažesniame mieste ir ten gyvena Respublikos gatvės vaikai.

Viena vasara. Viena trumpa gyvenimo atkarpa, Martyno, atvykusio iš kaimo į miestą. Čia iš miego žadina ne viebersys, bet mašinų burzgezys, čia ne kaimyno šuo aploja, kai lipi į svetimą obelį, bet griežtas milicininkas nusuka ausį...Ir ką ten mamos rūgpienis – čia grietininiai ledai... Ir ne tokie jau blogi tie „miesčioniukai“, kad ir velnių prisiėdę... O dar į akį krito viena mergaitė...

Spektaklio autorė ir režisierė pati užaugo Respublikos gatvėje, čia praleistos gražiausios vaikystės ir jaunystės dienos. Režisierei ir teatro kolektyvui puikiai pavyko įtaigiai ir įdomiai atkartoti to laikmečio jaunos asmenybės gyvenimą, svajones, džiaugsmus, nusivylimus...

Trukmė 2 val. 30 min.

 

V. Petkevičius „Gilės nuotykiai Ydų šalyje“

El. paštas Spausdinti PDF
 
Režisierius - Arnoldas Janialiauskas
Scenografas - Kęstutis Vaičiulis
Muzika - Arnoldo Jalianiausko
 
Tai spektaklis visai šeimai, su nuotaikingomis ir įsimenančiomis dainelėmis, kurias vaikai galės niūniuoti dar ilgai po spektaklio.

Režisieriaus A. Jalianiausko spektaklis „Gilės nuotykiai Ydų šalyje“ (pagal V. Petkevičiaus pasaką) įkvėps vaikui pasitikėjimo savimi, drąsos įveikti kliūtis, optimizmo, skatins vaikų smalsumą, norą ieškoti, patirti, patiems kurti, kad jie neliktų televizijos ir kompiuterio aukos. Šiame spektaklyje atsiveria puiki galimybė parodyti vaikui jį patį tarsi veidrodyje, leisti pažvelgti į tikrovę iš šono, supažindinti su kitokiais nei mes, mokyti priimti kitoniškumą, skirtumus. Taip pat - atpažinti ydas ir priminti mažiesiems žiūrovams, kad draugystė yra stipresnė už melą, pavydą ar baimę. Įrodyti vaikams, kad pavojai, sunkumai daug lengviau pakeliami, kai sprendžia juos du ar trys, o ne vienas...Istorijos pabaigoje iš pasipūtusio ir išlepinto berniuko gimsta toks noras: padaryti ką nors labai kilnaus ir gero visiems, visiems...

Trukmė 75 min.

 
Puslapis 1 iš 2

Kontaktai

Bilietų kasos tel.:
(845) 46 - 89 - 35
Adresas:
Vasario 16 – osios g. 19, Panevėžys
El.paštas:
teatras.menas@gmail.com
Darbo laikas:
I Nedirbame
II 10 - 18 val. (pietų pertrauka 14-15 val.)
III 10 - 18 val. (pietų pertrauka 14-15 val.)
IV 10 - 18 val. (pietų pertrauka 14-15 val.)
V 10 - 18 val. (pietų pertrauka 14-15 val.)
VI 10 - 18 val. (pietų pertrauka 14-15 val.)
VII 10 - 15 val.

Salės planas

sales-planas

Reklaminis skydelis

© Virtualmedia - Web sprendimai Jums