VAIKYSTĖ – tai mamos šiltas delnas, pieno stiklinė, pasaka užmiegant.
PAAUGLYSTĖ - kelias. Iš taško A į tašką B - brandą.
Tame kelyje išmokstama užrašyti žodį sąsiuvinyje ar ant tvoros, išmokstama mylėti ir išduoti, išmokstama skristi ir šliaužti, išmokstama mokėti gerumu ar atsiskaityti kumščiais.
Spektaklio epicentre – karščiausias mūsų visų taškas – MOKYKLA.
Čia ideologijos gniaužtuose dūsta idealizmas, laisvė įkalinama narve, tiesa išvoliojama melo plunksnose, pedagogika pakeičiama muštru...
Mokytojai – pavargę, nusivylę, paskendę buityje ir skaičuiojantys žvaigždes tik tabelių suvestinėse...
Mokiniai – alkani žinių, meilės, o kartais ir duonos...Atstumti tėvų, nesuprasti draugų, neradę užtarimo – svaiginasi roku, žole arba karjeritmu... ir atmerktomis akimis sapnuoja žvaigždę...
Ach, sunku būti jaunam...
Tačiau, kai spektaklio pabaigoje šviesos spindulys apšviečia žaislinį lėktuvėlį vis sukantiį ir sukantį ratu, norisi tikėti, kad kol žemė yra žmonių planeta – joje gyvens ir mažasis princas! 

Trukmė 2 val. 30 min.