PREMJERA „Žiema po stalu“
TEATRAS PASITINKA PAVASARĮ SU ROMANTIŠKA KOMEDIJA
Režisierius Rimantas Teresas
Scenografas Kęstutis Vaičiulis
Pjesės „Žiema po stalu“ siužetas autobiografinis ir labai paprastas, bet tai tik iš pirmo žvilgsnio. Meilės tema, kuri dominuoja ir yra pati svarbiausia, iškelia dar vieną opią problemą: ar gali skirtingų kultūrų žmonės būti kartu, suprasti vienas kitą? Ar gali du jauni, talentingi, nestokojantys „gyvybinės energijos“ žmonės kurti ateitį? Pjesė neduoda aiškaus atsakymo į šį retorinį klausimą, bet R. Topor meilės tema, tarp prancūzaitės Florans ir emigranto iš Centrinės Europos Dragomiro, tik pretekstas pajudinti ir atskleisti, kur kas sudėtingesnius žmonių santykius: meilę, išdavystę, baimę, savanaudiškumą. Todėl pagrindinė pjesės veikėja Florans ir papasakoja mums istoriją, apie svarbiausią savo gyvenimo įvykį, kuris iš esmės pakeičia jos tolimesnį likimą. Koks jis, pamatysime spektaklyje – lyrinėje ir labai romantiškoje komedijoje, kurioje siužetas prasideda „prancūzišką žiemą“, po stalu…Ar keistos aplinkybės „gyvenant po stalu“ gali suteikti laimę ir šviesesnę ateitį? Greitai mes tai pamatysime, tik reikia trupučio kantrybės. Ir meilės.
|
Alibaba ir 40 plėšikų
 (iš pasakų rinkinio „Tūkstantis ir viena naktis“)
Režisierius – Valerijus Jevsejevas
Dailininkas – Kęstutis Vaičiulis
Viename Persijos mieste gyveno du broliai KASIMAS IR ALI-BABA.
KASIMAS – turtingas, pinigus maišais skaičiavo...naktimis blogai miegojo, bijodamas, kad jų neišvogtų – dieną rūpinosi, kaip tų pinigų daugiau prasimanyti. Pyko net ant lakštingalos, kad ši dykai visiems gieda...
ALI-BABA – vargšų vargšas, dangumi užsiklodavo ir žvaigždes skaičiuodavo. Su šypsena užmigdavo ir su ja atsikeldavo. Padėkojęs Alachui už dar vieną jam suteiktą dieną, keliaudavo į mišką malkų kirsti. Štai čia, miške, ir atsitiko įvykis pakeitęs ALI-BABOS ir ne tik jo gyvenimą.
Prisikirtęs malkų, ruošėsi keliauti namo. Staiga iš pietų pusės prie jo ėmė artėti didžiulis dulkių debesis. Jam išsisklaidžius, ALI-BABA pamatė 40 raitelių sustojusių prie kalno – tai buvo PLĖŠIKAI. Štai tada, jis ir išgirdo stebuklingą burtažodį: „Sezamai, atsiverk!“
DIDELI IR MAŽI, BERNIUKAI IR MERGAITĖS, ATEIKITE Į TEATRĄ, IŠTARKITE:
SEZAMAI, ATSIVERK!
Ir Jūs išgirsite, pamatysite visą šią stebuklingą pasaką apie ALI-BABA, KASIMĄ, MORGANĄ IR VISUS KITUS. Sužinosite koks puikus, pilnas nuotykių ir stebuklų yra gyvenimas, ir dėkui DIEVUI, kad jame gyvename.
Trukmė 75 min.
Respublikos gatvės vaikai
Dviejų dalių spektaklis
Režisierė – Elona Karoblytė
Scenografas – Kęstutis Vaičiulis
Choreografė – Diana Čiobanu
Muzikinės kompozicijos – Dariaus Razgūno ir Juozo Muliaučiaus
Sovietmetis, pasak istorikų, šiuo metu turbūt dėkingiausias laikotarpis: jis su pakankamu pagreičiu tolsta, kad taptų įdomus ir net egzotiškas, kita vertus – dar ne taip sunku rasti jį išgyvenusių žmonių, kurie pasidalintų savo prisiminimais. Tai ypatinga epocha, ją būtų galima apibūdinti kaip „ypač mažų galimybių epochą“ arba „laikmetį be jokių galimybių“. Tai kelionė ne į istorinę, bet daugiau į dvasinę „Respubliką“. Čia grūdinosi jaunas žmogus, pilietis, asmenybė. Vieni tapo kūrėjais, statytojais, o kiti griovėjais ir pasuko į kitą „Respubliką“. Taigi, tokių gatvių yra kiekviename didesniame ar mažesniame mieste ir ten gyvena Respublikos gatvės vaikai.
Viena vasara. Viena trumpa gyvenimo atkarpa, Martyno, atvykusio iš kaimo į miestą. Čia iš miego žadina ne viebersys, bet mašinų burzgezys, čia ne kaimyno šuo aploja, kai lipi į svetimą obelį, bet griežtas milicininkas nusuka ausį...Ir ką ten mamos rūgpienis – čia grietininiai ledai... Na, ne tokie blogi tie „miesčioniukai“, kad ir velnių prisiėdę, o dar į akį krito viena mergaitė...
Spektaklio autorė ir režisierė pati užaugo Respublikos gatvėje, čia praleistos gražiausios vaikystės ir jaunystės dienos. Režisierei ir teatro kolektyvui puikiai pavyko įtaigiai ir įdomiai atkartoti to laikmečio jaunos asmenybės gyvenimą, svajones, džiaugsmus, nusivylimus...
Trukmė 2 val.
V. Petkevičius „Gilės nuotykiai Ydų šalyje“
 Tai spektaklis visai šeimai, su nuotaikingomis ir įsimenančiomis dainelėmis, kurias vaikai galės niūniuoti dar ilgai po spektaklio. Režisieriaus A. Jalianiausko spektaklis „Gilės nuotykiai Ydų šalyje“ (pagal V. Petkevičiaus pasaką) įkvėps vaikui pasitikėjimo savimi, drąsos įveikti kliūtis, optimizmo, skatins vaikų smalsumą, norą ieškoti, patirti, patiems kurti, kad jie neliktų televizijos ir kompiuterio aukos. Šiame spektaklyje atsiveria puiki galimybė parodyti vaikui jį patį tarsi veidrodyje, leisti pažvelgti į tikrovę iš šono, supažindinti su kitokiais nei mes, mokyti priimti kitoniškumą, skirtumus. Taip pat - atpažinti ydas ir priminti mažiesiems žiūrovams, kad draugystė yra stipresnė už melą, pavydą ar baimę. Įrodyti vaikams, kad pavojai, sunkumai daug lengviau pakeliami, kai sprendžia juos du ar trys, o ne vienas...Istorijos pabaigoje iš pasipūtusio ir išlepinto berniuko gimsta toks noras: padaryti ką nors labai kilnaus ir gero visiems, visiems...
Trukmė 75 min.
Dobilėlis penkialapis
 B.Sruoga
"DOBILĖLIS PENKIALAPIS"
komedija
Režisierius - Vytautas Kaniušonis
Scenografijos ir kostiumų dailininkas - Kęstutis Vaičiulis
B. Sruogos satyrinėje komedijoje “Dobilėlis penkialapis” veiksmas vyksta provincijos miestelyje, tarpukario Lietuvoje. Inteligentų klubo skaitykloje tuoj prasidės viengungių brolelių draugijos posėdis, kuriame bus svarstomas labai svarbus ir aktualus klausimas – norint subalansuoti biudžetą, viengungius ketinama apkrauti sunkia mokesčių našta. Ką daryti? Kaip gelbėtis? Bobų intrigos!!! Ar galima išduoti brolelių idealus ir paneigti brolijos moralines vertybes, dėl materialinės gerovės? Atsisakyti viengungystės ir ieškoti pačios? Ne, ne ,ne!!!! Bet..., pinigas lieka pinigu. Kaip tyčia, miestelyje yra viena ideali nuotaka, į kurią slapčia įsižiūrėję visi viengungiai. Ji graži, turtinga, protinga ir žodžių kišenėje neieškanti. Jeigu ji sutiktų tekėti, vienu tokiu žygiu būtų galima labai greitai visas problemas išspręsti. Štai ir puola viengungiai broleliai prašyti gražuolės rankos vienas kitą trypdami. Visos priemonės šioje žūtbūtinėje kovoj tinka: ir melas, ir šmeižtas, ir apkalbos, ir užgauliojimai, netgi fizinis smurtas. Rimtieji jaunikiai pasiruošę dėl nuotakos vienas kitą į gabalus sudraskyti, ar netgi į dvikovą iškviesti. Kas gi laimės geidžiamiausios nuotakos ranką, mes ir pamatysime nenuspėjamame finale.
Trukmė 2 val. 30 min. su pertrauka
Kaip diedas laimės ieškojo
(lietuvių liaudies pasakų motyvais)
Režisierius - Albertas Vidžiūnas
Scenografijos ir kostiumų dailininkas - Kęstutis Vaičiulis
Rado Boba pupą.
Pasodino Diedas pupą.
Prakaitu palaistyta ir mėnulio apšviesta,
Ėmė pupa augti...
Augo, augo pupa ir užaugo iki dangaus.
Bobos prišnekintas, Diedas nutarė,
Aukštyn lipti ir pažiūrėti kas ten viršuje gyvena:
Kokios ten trobos, kokios jų Bobos;
ką valgo ir ką geria; verkia ar dainuoja;
laimingi ar ...
Lietuvių liaudies pasakų motyvais, sukurtas intriguojantis siužetas, kaip žmogus išeina laimės ieškoti, jis eina iš vienos pasakos į kitą, taigi mes patenkame į daugybe pažįstamų situacijų, bet jos yra pateikiamos visai netikėtoje kokybėje ir kartu tokios autentiškos.
Trukmė: 55 min.
|
|
